INFORMACIJA APIE ESPERANTO KALBĄ


Pasauliui vis labiau suprantant tautinių mažumų teises ir kalbų bei kultūrų įvairovę, tarptautinė esperanto kalba vėl susilaukė politikų dėmesio. (-) Nevyriausybinės organizacijos ir koalicijos spaudžia, kad tarptautinės kalbos klausimas būtų įtrauktas į Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos darbotvarkę. (-) 1996 m. liepos mėnesį nepriklausomų ekspertų grupė susirinko į Nitobės Tarptautinių organizacijų simpoziumą Čekijos sostinėje Prahoje. Jie aptarė dabartinę esperanto būklę ir pasisakė už tai, kad ši kalba būtų diskusijose apie kalbų teises ir kalbų politiką. (-) “Prahos manifestas”, naujai pakartojantis esperantininkų sąjūdžio vertybes bei tikslus, pabrėžia kalbinę demokratiją ir kalbų įvairovės išsaugojimą. (-) Tarp esperantiškai kalbančių yra tokie įžymūs žmonės, kaip 1994 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Reinhardas Seltenas, 1996 m. pasaulio šachmatų čempionė Žuža Polgar ir Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas. (-) “Senbuvių dialogai” yra programa, siekianti sustiprinti ryšį tarp pasaulio tautų senbuvių – vartojant esperanto kalbą, o ne buvusias kolonijų kalbas. (-) Čia pateikiami papildomi faktai apie dabartinę esperanto kalbos padėtį.


Esperanto tikslai ir kilmė. Esperanto kalbos pagrindus 1887 m. Varšuvoje paskelbė daktaras Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Planingai sukurtos tarptautinės kalbos, skirtos ne tautinėms kalboms pakeisti, bet būti visiems žmonėms antrąja pagalbine kalba, idėja nebuvo nauja. Tačiau Zamenhofas suprato, kad tokią kalbą galima ugdyti tik ją vartojant kolektyviai, todėl jo pradiniame projekte paprasta gramatika ir nedidelė žodžių atsarga. Šiandien esperanto kalba turi visas raiškos priemones ir visame pasaulyje paplitusią kalbančiųjų bendruomenę. Daugelis Zamenhofo idėjų pralenkė tas, kurias paskelbė moderniosios interlingvistikos kūrėjas, struktūralistas Ferdinandas de Saussure (jo brolis René buvo esperantininkas).


Charakteristika. Esperanto kalba yra žodinė ir rašytinė. Pagrindinė jos leksikos dalis sukurta Vakarų Europos kalbų pagrindu. Sintaksei ir morfologijai didelę įtaką turėjo romanų, germanų ir slavų kalbos. Esperanto kalbos morfemos yra nekintamos ir gali būti beveik neribotai įjungiamos į kitus žodžius, todėl kalba turi daug bendro su izoliacinėmis kalbomis, kaip, pavyzdžiui, kinų. Jos vidinė žodžių sandara yra gimininga agliucinacinėms kalboms, pvz., turkų, suahili ar japonų.


Raida. Pradinėje kalbos stadijoje iš maždaug tūkstančio šaknų buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 15 000-20 000 šaknų, iš jų jau įmanoma sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Kalba ugdoma toliau. Esperanto kalbos raidą kontroliuoja akademija. Per šimtą metų kalba buvo vartojama įvairiausiems tikslams. Tam tikru laiku kalba buvo net uždrausta, o jos vartotojai persekiojami, Stalino – kaip “kosmopolitų” kalba, Hitlerio – kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas. Žinoma, kad apie tūkstantis žmonių nuo pat gimimo kasdien vartoja namuose esperanto kalbą.


Vartotojai. Visuotinę Esperanto Asociaciją (UEA) sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai. Ji turi savo skyrius 62 šalyse, o dvigubai daugiau šalių yra individualių narių. Parduotų vadovėlių ir vietinių esperanto draugijų narių skaičiai rodo, kad šią kalbą bent šiek tiek moka šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai žmonių. Esperantiškai kalbančių žmonių esama visose pasaulio šalyse, tarp jų gana skirtinguose kraštuose: Kinijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Irane, Madagaskare, Bulgarijoje ir Kuboje.


Esperanto kalbos mokymas. Esperantiškai susišnekėti išmokstama greitai – tai idealus įvadas į užsienio kalbų mokymąsi. Jau po kelių savaičių besimokantieji gali susirašinėti esperanto kalba, o po kelių mėnesių – vartoti ją išvykose į užsienį. Eksperimentai ir neformalūs stebėjimai patvirtina, kad propedeutinis esperanto mokymasis teigiamai veikia tiek pirmosios, tiek antrosios svetimos kalbos studijas. Nors ji ir dėstoma kai kuriose mokyklose, dažniausiai jos išmokstama savarankiškai ir susirašinėjant (paprastu ar elektroniniu paštu), taip pat vietiniuose esperantininkų klubuose. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga išeina daugiau kaip šimtu kalbų. Naujas tinklalapis www.esperanto.net esperanto kalbos mokytojams pateikia svarbių auklėjamosios veiklos idėjų.


Oficialus pripažinimas. 1954 metais UNESKO Generalinė asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESKO tikslus bei uždavinius, tarp šios organizacijos ir Visuotinės Esperanto Asociacijos buvo užmegzti konsultaciniai ryšiai. Nuo tada šių dviejų organizacijų bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol. 1977 metais UNESKO generalinis direktorius p. Amadou-Mahtar M’Bow pasakė kalbą 62-ojo Pasaulinio Esperanto Kongreso atidarymo ceremonijoje, o 1985 metais Generalinė asamblėja paragino UNESKO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniams reikalams. Visuotinė Esperanto Asociacija (UEA) taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).


Susitikimai ir kelionės. Kasmet, be jokių vertėjų, esperanto kalba vyksta šimtas su viršum tarptautinių konferencijų ir susitikimų. Didžiausi susitikimai – Pasauliniai esperantininkų kongresai, paskutiniais metais vykę Adelaidėje (1997), Monpeljė (1998), Berlyne (1999), Tel-Avive (2000), Zagrebe (2001). Numatomi kongresai Fortalezoje (Brazilija, 2002), Gėteburge (Švedija, 2003), Pekine (Kinija, 2004) ir Vilniuje (Lietuva, 2005). Pirmasis arabų šalių esperantininkų simpoziumas įvyko Amane 2000 m., penktasis visos Amerikos kongresas buvo Meksikos sostinėje 2001 m., kitas – Azijos kongresas bus 2002 m. Seule. UEA jaunimo sekcijos vadovaujamame “Pasporta Servo” (Pasų paslauga) 2002 metų leidinyje yra 1200 adresų iš 82 šalių. Keliaudami ir naudodamiesi šiuo leidiniu esperantininkai gali gauti nemokamą nakvynę.


Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos. Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į bendrosios lingvistikos kursą. Kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Ypač pažymėtinas Budapešto Eötvös Lorand universitetas, išduodantis esperanto kalbos diplomą, ir Poznanės universitetas – interlingvistikos programos diplomą. JAV šiuolaikinių kalbų asociacijos bibliografija kasmet įregistruoja per 300 mokslinių publikacijų apie esperanto kalbą. Didžiosios Britanijos esperantininkų sąjungos biblioteka turi daugiau kaip 20 000 vienetų. Kitos didelės bibliotekos yra: Tarptautinis esperanto muziejus Vienoje (Austrijos Nacionalinės bibliotekos dalis), Hodlerio biblioteka prie Centrinės UEA įstaigos Roterdame ir Esperanto kolekcija Aalene, Vokietijoje. Vienos ir Aaleno bibliotekoms galima daryti užklausas per internetą ir tarptautinę tarpbibliotekinio abonemento sistemą.


Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai. Veikia profesinės esperantininkų organizacijos, būtent: gydytojų, rašytojų, geležinkeliečių, mokslininkų, muzikų ir daugelio kitų. Tokios organizacijos dažnai leidžia savo žurnalus, organizuoja konferencijas ir padeda diegti šią kalbą tam tikrose specializuotose profesinės veiklos srityse. San Marino Tarptautinė Mokslų Akademija siekia palengvinti universitetinį bendradarbiavimą. Reguliariai pasirodo originalūs ir verstiniai leidiniai esperanto kalba astronomijos, informatikos, botanikos, entomologijos, chemijos, teisės, filosofijos ir kitose srityse. Daugybė esperantininkų organizacijų jungia tam tikrų interesų grupes: skautų, aklųjų, šachmatininkų, Go žaidėjų ir kt. UEA yra atskiras jaunimo skyrius TEJO, dažnai organizuojantis tarptautinius renginius ir leidžiantis savo periodinius leidinius. Budistai, šintoistai, katalikai, kvakeriai, protestantai, mormonai, bahajai turi savo esperantiškas organizacijas. Daugybė socialiai aktyvių grupių vartoja šią kalbą.


Literatūra. Klestinčios esperantiškos literatūros tradicijas pripažino tarptautinė organizacija PEN, kuri į savo narius 1993 m. rugsėjo mėnesį savo 60-ajame kongrese priėmė esperanto skyrių. Žymūs šiuolaikiniai esperanto rašytojai yra prozininkai Trevor Steele (Australija), Ištvan Nemere (Vengrija) ir Spomenka Štimec (Kroatija), poetai William Auld (Škotija), Michail Gišpling (Rusija / Izraelis) ir Abel Montagut (Katalonija), apybraižininkai ir vertėjai Probal Dasgupta (Indija), Fernando de Diego (Venesuela) ir Kurisu Kei (Japonija). W.Auld 1999 ir 2000 metais buvo pasiūlytas kandidatu Nobelio literatūros premijai.


Vertimai. Tarp daugybės pastaraisiais metais išverstų kūrinių yra Hemingvėjaus “Senis ir jūra”, Tolkino “Žiedų valdovas”, Garsijos Markeso “Šimtas metų vienatvės”, Omaro Chajamo “Rubajatai”, Graso “Skardinis būgnelis”, Marko Polo “Nuostabių dalykų knyga” ir didžioji Cao Xueqino šeimyninė saga “Svajonė apie raudoną namą”. Vaikams prie Asterikso, Vini Pū, Pepės Ilgakojinės, Muminukų personažų prisijungė suomių autoriaus Tove Jansono ir L. Frank Baumo knygų veikėjai. Juos rasite ir interneto tinklalapyje. Iš esperanto kalbos išverstas “Maskaradas”, kurį 1965 m. išleido Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas; knygoje pasakojama apie Sorošo šeimos išgyvenimus nacių okupuotame Budapešte. Ši knyga išleista angliškai D.Britanijoje (2000) ir JAV (2001), yra išversta į rusų, vikiečių ir trukų kalbas.


Teatras ir kinas. Paskutiniu metu esperanto kalba pasirodė Goldonio, Ionesko, Šekspyro ir Alano Ayckbourgo dramos kūriniai. Daugelis Šekspyro veikalų yra išversta į esperanto kalbą; vienas naujausių pastatymų šia kalba – “Karalius Lyras” Hanojaus scenoje (Vietnamas 2001 m. gruodžio mėn.), vaidinant vietos aktoriams. Nors Čaplino filmo“Didysis diktatorius” scenose buvo esperantiški užrašai, pilnametražinių filmų esperanto kalba dar maža. Išimtį sudaro Williamo Shatnerio filmas “Košmaras”, kurio dialogai vien esperantiški.


Muzika.muzikos žanrų esperanto kalba žinoma: populiarios ir liaudies dainos, beje, ir roko ir kabaretų muziką, kūriniai solistams bei chorams, ir net opera. Populiarūs kompozitoriai ir atlikėjai, įskaitant Elvį Costello Britanijoje ir Maiklą Džeksoną JAV, įkvėpti esperanto kalbos skambumo, sukūrė ir įrašė daug kūrinių su tekstais esperanto kalba. Kai kurie kūriniai iš grynai esperantiško Warner albumo, išleisto 1996 m. lapkričio mėnesį Ispanijoje, pateko į populiariausių dainų sąrašą. Klasikinių kūrinių orkestrams ir chorams taip pat yra esperantiški tekstai, pavyzdžiui Lou Harisono “La koro Sutro” ir pirmoji Davido Gaineso simfonija (abu iš JAV). Esperantiška muzika randama interneto tinklalapyje, įskaitant ir kelis tinklalapius, skirtus esperantiškai karaoke.


Periodiniai leidiniai. Esperanto kalba reguliariai leidžiama per šimtą laikraščių ir žurnalų, tarp jų naujienų žurnalas “Monato” (Mėnuo), literatūrinis žurnalas “Fonto” (Versmė) ir UEA leidinys “Esperanto”. Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienų leidinys “Eventoj” (Įvykiai), kaip ir minėtas “Monato”, leidžiamas internetine versija. Kai kurie leidiniai pateikia santraukas interneto tinklalapyje. Yra periodinių leidinių, skirtų medicinai ir kitiems mokslams, religinių žurnalų, periodinių leidinių jaunimui auklėjimo temomis ir daugybė specialios tematikos žurnalų.


Radijas ir televizija. Austrijos, Brazilijos, Kinijos, Kubos, Vengrijos, Italijos ir Lenkijos radijo stotys reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba. Taip pat ir Vatikano radijas. Kai kurios programos girdimos ir per internetą. Įvairiose šalyse vyksta esperanto kalbos kursai per televiziją. Neseniai transliuota 16 dalių BBC programa “Mazi en Gondolando” Lenkijos pirmuoju kanalu.


Internetas. Elektroniniai tinklai yra sparčiausiai plintanti esperantininkų ryšių priemonė. Jau veikia keli šimtai esperantiškų diskusijų klubų, kuriuose svarstomos temos nuo šios kalbos vartojimo šeimose iki bendrosios reliatyvumo teorijos. Esperanto kalba plačiai vartojama pokalbių svetainėse ICQ, IRC ir PalTalk. Esperantiški interneto puslapiai skaičiuojami šimtais tūkstančių, informacijos apie juos galima rasti Virtualioje Esperanto Bibliotekoje – http://www.esperanto.net/veb/ ar bet kurioje paieškoje surinkus žodį “esperanto”.


Visuotinės Esperanto Asociacijos paslaugos. UEA leidžia knygas, žurnalus ir metraštį, kuriame išvardinamos esperantininkų organizacijos bei jų atstovai visame pasaulyje. Šie leidiniai, taip pat informacija apie kompaktinius diskus, kasetes ir kt. yra pateikiami UEA knygų kataloge (jį galima gauti išspausdintą ir interneto tnklalapyje). Asociacijos Knygų paslaugų fonde yra per 3500 pavadinimų. UEA leidinys anglų ir prancūzų kalbomis “Esperanto documents” (Esperanto dokumentai) skelbia duomenis apie šiuolaikinę esperanto kalbos padėtį. Jis yra centrinėje UEA būstinėje, Roterdame.


UEA interneto svetainė: http://www.uea.org

Esperanto-mozaika: http://mozaika.visiems.lt

Norintiems išmokti esperanto kalbos: http://www.lernu.net

Daugiakalbė svetainė: http://www.esperanto.net

TEJO: http://www.tejo.org

Esperanto internete: http://www.ikso.net

Keliaujantiems: http://www.tejo.org/ps

Svetainė apie įvarias pasaulio kalbas: http://www.lingvo.info